Kaip veikia bendrosios pagalbos sistema

Pagalbos skambučiai telefono numeriu 112 priimami dvejuose teritoriniuose Bendrojo pagalbos centro (BPC) skyriuose – Vilniuje ir Klaipėdoje. Šie skyriai atitinkamai aptarnauja visą Lietuvos teritoriją.

zemelapis

BPC operatoriai, priimdami skubios pagalbos skambutį, turi operatyviai įvertinti pagalbos poreikį, išsiaiškinti įvykio vietą ir pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus (reagavimo schemas, klausimus) parengti bei perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms, t. y. policijai, greitajai medicinos pagalbai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, aplinkosaugai ir kt.

Operatorių darbo vietos įrengtos pagal šiuolaikinius reikalavimus, aprūpintos kompiuterine ir kita technine įranga. Skubios pagalbos kreipimųsi priėmimas, apdorojimas ir pagalbos teikimo proceso valdymas vykdomas BPC informacinėje sistemoje, kuri susideda iš daugybės glaudžiai integruotų komponentų. Dalis jų – pasaulyje pripažintų kompanijų produktai, kaip pvz., vokiečių kompanijos „Siemens AG“ skubios pagalbos tarnybų veiklos valdymo ir automatizavimo programinis sprendimas „Siveillance ELS Web“. Su BPC bendradarbiauja ir informacinei sistemai duomenis taip pat teikia Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninis radijo ryšio tinklas, Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“, viešojo fiksuoto ir judriojo (mobilaus) ryšio operatoriai. Pastarieji teikia daug aistrų keliančius skambinančiojo vietos nustatymo duomenis.

Kai telefono numeriu 112 skambinama iš fiksuoto ryšio telefono, BPC operatorius mato ne tik jo numerį, bet ir registracijos vietą. Tačiau jei skambinama iš mobilaus ryšio telefono, į pagalbos skambutį atsiliepęs BPC operatorius negali matyti tikslios skambinančio asmens vietos ar koordinačių.

Lietuvoje vyrauja klaidinga nuomonė, esą kitose šalyse skambinančiojo vieta nustatoma tiksliau nei Lietuvoje. Iš tiesų skambinančiojo vietos nustatymo galimybės mūsų šalyje atitinka visus Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus ir nė kiek nenusileidžia kitoms Europos šalims. Priešingai – Lietuva pagal vietos nustatymo tikslumą net lenkia daugelį užsienio šalių. Europos Komisijos Ryšių komiteto 2016 metų apžvalgoje Lietuvoje įdiegti vietos nustatymo sprendimai buvo pateikti kaip gerosios praktikos pavyzdys.

Iki 2017 m. pradžios Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, vietos nustatymui buvo naudotas Cell ID metodas. Remiantis šiuo metodu, skambinančio asmens buvimo vieta buvo nustatoma pagal jo telefono prisijungimą prie mobilaus ryšio bazinės stoties (bokšto). Prasidėjus pokalbiui per kelias sekundes buvo nustatomos ir skaitmeniniame žemėlapyje atvaizduojamos konkretaus bokšto, prie kurio jungiasi mobilusis telefonas, koordinatės ir jo antenos aprėpties (aptarnavimo zonos) plotas. Gaunamos vietos tikslumas priklausė nuo bazinės stoties aprėpties ploto dydžio arba nuo bokšto aukščio: kuo aukštesnis buvo bokštas, tuo didesnė būdavo bazinės stoties aprėpties teritorija ir atitinkamai didesnė vietos nustatymo paklaida. Aukštesni bokštai paprastai statomi kaimiškose vietovėse, todėl miestuose aprėpties ploto spindulys svyruodavo nuo 100 iki 700 m, priemiesčiuose būdavo keleto kilometrų, o užmiesčiuose ar kaimo vietovėse siekdavo  30–40 km. 

DSCF2903VND Basanaviciaus g., Utena

Siekiant užtikrinti informacijos apie skambinančio asmens vietą didesnį tikslumą, 2016 m. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose buvo įdiegti pakeitimai, leidžiantys nustatyti skambinančiojo vietą remiantis Timing Advance (2G) arba Round Trip Time (3G) metodu. Naudojant šį metodą skambinančiojo vieta nustatoma pagal radijo ryšio signalo sklidimo nuo bazinės stoties siųstuvo iki mobiliojo telefono ir signalo sugrįžimo atgal į siųstuvą laiką. Taip skambinančiojo buvimo zona nuo apskritimo iki vadinamosios arkos sumažėja keliolika ar net keliasdešimt kartų.

Timing Advance

2017 m. sausio 1 d. visiems Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams pradėjus taikyti Timing Advance / Round Trip Time metodą, Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje, kurioje šis metodas veikia visos šalies mastu.

Gaunamos arkos dydis tiesiogiai priklauso nuo atstumo, kuriuo skambinantysis yra nuo mobiliojo ryšio bazinės stoties siųstuvo. Kuo skambinantysis bus arčiau, tuo arka bus mažesnė, ir atvirkščiai – kuo jis bus toliau, tuo arka bus didesnė. Arkos dydis taip pat priklauso nuo tinklo: skambinant 3G tinkle arka yra mažesnė, nei skambinant 2G tinkle. Tačiau bet kuriuo atveju, palyginti su ankstesniu vietos duomenų pateikimu apskritimo forma, arkos aprėpiama teritorija yra daug kartų mažesnė ir vietos nustatymas yra gerokai tikslesnis.

Beveik tuo pat metu, su keliais užsienio partneriais įgyvendinant tarptautinį projektą „HELP 112“, Lietuvoje buvo įdiegta pažangi skambinančiojo vietos nustatymo sistema AML (angl. Advanced Mobile Location), paremta pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GPS) duomenų perdavimu.

Remiantis šiuo metodu, paskambinus numeriu 112 išmaniuoju telefonu su Android operacine sistema ir AML vietos nustatymo funkcija, telefonas automatiškai 30-čiai sekundžių aktyvina GPS ir Wi-Fi imtuvus ir pagal GPS, Wi-Fi arba mobiliojo ryšio GSM/3G siųstuvų radijo signalus nusistato vietą ir jos koordinates koduota SMS žinute išsiunčia numeriu 112.

'AML'

AML vietos informacijos tikslumas priklauso nuo GPS, Wi-Fi ar mobiliojo ryšio siųstuvų signalų, kuriuos gali aptikti išmanusis telefonas. GPS signalų perduodami duomenys yra tiksliausi, o mobiliojo ryšio siųstuvų signalų turi didžiausią paklaidą. Tačiau vertinant pagal patikimumą, mažiausiai patikimi yra vietos nustatymo duomenys, paremti Wi-Fi ryšiu – telefono atmintyje gali būti užsilikusi informacija apie Wi-Fi prieigą, esančią gan toli nuo vietos, iš kurios skambinama numeriu 112.

AML sistema leidžia nustatyti skambinančiojo vietą iki 4000 kartų tiksliau nei Cell ID vietos nustatymo metodas. Kaip rodo patirtis, telefonai su AML funkcija 60 procentų atvejų vietą nustato iki 100 metrų tikslumu.

Picture1'Picture2'

Tiesa, naudojant AML, vietos duomenų atsiuntimas, iškodavimas ir pavaizdavimas operatoriaus darbo vietoje šiek tiek užtrunka, nes aktyvavus skambutį numeriu 112 Android telefonas automatiškai 30 sekundžių bando nusistatyti savo vietą ir tik tada išsiunčia vietos informaciją SMS žinute Bendrajam pagalbos centrui.

AML yra nemokama funkcija, veikianti bet kuriame išmaniajame telefone su Android operacine sistema, jei ji ne žemesnė nei Android Jelly Bean 4.0 versija ir jei telefone įdiegta ne žemesnė nei 9 „Google Play“ paslaugų versija, o pats telefonas prijungtas prie Google paskyros.

AML aktyvacijos Lietuvoje į telefonus su Android operacine sistema pradėtos siųsti nuo 2016 m. lapkričio 2 d. ir iki lapkričio 30 d. laipsniškai pasiekė visus Lietuvoje esančius mobiliojo ryšio abonentus. Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kurioje įdiegta AML vietos nustatymo funkcija (po Estijos, Jungtinės Karalystės ir Austrijos – visose šalyse šis metodas įdiegtas tais pačiais 2016 metais kelių mėnesių skirtumu).

Nepaisant Lietuvoje taikomų pažangių vietos nustatymo metodų, signalų sklidimo matavimus gali veikti reljefas, aplinkui esantys pastatai, telefono modelis ir gali pasitaikyti atvejų, kai skambinančiojo vieta bus nustatyta netiksliai, su didele paklaida. Todėl bet kuriuo atveju iš mobiliojo ryšio operatorių gaunami vietos nustatymo duomenys yra naudojami tik kaip pagalbinė priemonė – priimant pagalbos prašymą pagrindinis informacijos šaltinis apie nelaimės vietą yra pats skambinantysis. Jis turi kaip įmanoma tiksliau nurodyti įvykio vietą: pasakyti rajono, seniūnijos, kaimo, gatvės pavadinimą. Tais atvejais, kai nėra galimybių tiksliai įvardinti adreso, reikėtų pateikti kitus orientyrus: pastebėtus kelio ženklus, nuorodas, matomus objektus (pvz., vandens bokštas, karjeras, tiltas ir pan.). Tai ypač aktualu, kai skambinama iš važiuojančio automobilio – tada net ir rodomas antenos aprėpties plotas gali nesutapti su įvykio vieta arba automobilis jau gali būti iš jo išvažiavęs, o ryšys likti „prisirišęs“.

Skambinantysis atsiliepusiam operatoriui turi nurodyti ne tik vietą. Operatorius skambinančiam asmeniui užduoda ir daugiau su pagalbos tarnybomis suderintų klausimų. Remdamasis gautais duomenimis, jis klasifikuoja įvykį ir užpildo elektroninę pranešimo kortelę, kurios duomenys jau pokalbio metu automatiniu būdu perduodami reikiamoms tarnyboms.

Į policijai skirtus pagalbos prašymus, gavę elektroninį pranešimą į Policijos registruojamų įvykių registrą, reaguoja 10 policijos operatyvaus valdymo padalinių apskričių centruose. Dažniausiai jiems užtenka informacijos, surašytos įvykio kortelėje. Šie duomenys perduodami ir konkretiems policijos ekipažams. Tačiau tam tikrais griežtai apibrėžtais atvejais, pvz., kai vyksta įtariamų asmenų persekiojimas ar sulaikymas, su policijos operatyvaus valdymo padaliniais jungiama tiesiogiai ir policijos pareigūnai prašo žmogaus atsakyti į jiems kilusius klausimus, patikslinti informaciją, detales ir pan.

Greitosios medicininės pagalbos atveju į 2–4 pagrindinius klausimus atsakęs skambinantysis paprastai jungiamas su atitinkamos Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties dispečerine. GMP stočių dispečeriai gauna BPC operatorių užpildytas elektronines korteles ir, sujungus su skambinančiu asmeniu, jau mato BPC užpildytus duomenis (adresą ir reikiamos pagalbos pobūdį). Toliau skambinantįjį klausinėja ir informaciją tikslina GMP stočių dispečeriai. Kauno ir Šiaulių GMP stotys, naudojančios amerikiečių parengtą skambučio priėmimo bei kvietimo registravimo protokolo algoritmą, užduoda klausimus remdamosi minėtu algoritmu. 

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgas koordinuoja pats BPC, todėl skambučio metu operatoriaus surinkta informacija nedelsiant (per ≤ 60 s), dar pokalbio metu lygiagrečiai perduodama priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdytojams Vilniuje, Klaipėdoje arba Alytuje, kurie, reaguodami į įvykio tipą, išsiunčia reikiamas pajėgas ir toliau atlieka jų operatyvųjį valdymą.

Būna atvejų, kai atsižvelgus į įvykio tipą skambinančiajam į pagalbą siunčiami aplinkosaugininkai, kelininkai, dujininkai ar valstybės sienos apsaugos tarnyba.

schema 0

 


Puslapis paskutinį kartą atnaujintas: 2018-03-16

Feedback






Feedback
Kita informacija

eCall
ES parama
Nuorodos